- interpeliacija
- interpeliacija statusas T sritis Politika apibrėžtis Parlamentinė procedūra, parlamento narių paklausimas vyriausybės vadovui, ministrams ar kuriems nors pareigūnams reikalaujant paaiškinti vykdomos politikos esmę, pasiaiškinti dėl konkrečių programų ar sprendimų įgyvendinimo, ministerijų ar žinybų veiklos, paaiškinti ir pateikti informaciją apie konkrečius faktus.Viena iš parlamento atliekamos vykdomosios valdžios kontrolės formų. Atsakymai ir paaiškinimai dėl interpeliacijoje pateiktų klausimų svarstomi parlamente, dėl jų vyksta parlamentinės diskusijos. Parlamento nariams išklausius atsakymus, balsuojama ir priimamas politinis verdiktas dėl pritarimo ar nepritarimo pateiktiems paaiškinimams. Kai kada išklausius atsakymus ir parlamento nariams nepritarus paaiškinimams parlamente svarstomas klausimas dėl nepasitikėjimo vyriausybe, vyriausybės vadovu ar kuriuo nors ministru (Lietuva, Suomija). Laikoma gana griežtu ir paveikiu vykdomosios valdžios kontrolės bei informacijos rinkimo instrumentu. Procedūrai dažniausiai nustatomos gana griežtos taisyklės: ją inicijuoti būtinas tam tikras pritariančių parlamento narių skaičius, pasirengti atsakyti į pateiktus klausimus skiriamas tam tikras laikas ir t. t. Pagal LR Konstituciją (61 str., 2 d.), interpeliaciją ministrui pirmininkui ar ministrui parlamento sesijos metu gali pateikti ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė. Pagal Seimo Statutą (219 str., 1 d.), interpeliacijoje Seimo nariai gali reikalauti, kad pareigūnai paaiškintų priimtų sprendimų motyvus. Vienos sesijos metu negalima pakartotinai teikti interpeliaciją tam pačiam vyriausybės nariui. Gavęs interpeliaciją, vyriausybės narys į pateiktus klausimus privalo atsakyti ne vėliau kaip per 2 savaites. Parengti nutarimą dėl interpeliacijos Seimas sudaro redakcijos komisiją; nutarimo projekte turi būti pareikštas Seimo pritarimas arba nepritarimas vyriausybės vadovo ar ministro pateiktiems atsakymams. Jei atsakymams nepritariama, t. y. pareiškiamas parlamento nepasitikėjimas, nutarimo projektas gali būti priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma. Jei nutarimas dėl interpeliacijos priimamas, ministras pirmininkas ar ministras, kuriam pareikštas nepasitikėjimas, privalo atsistatydinti. Seimo Statute interpeliacija suprantama kaip priemonė netiesiogiai pareikšti nepasitikėjimą vyriausybe; ją reikia skirti nuo tiesioginio nepasitikėjimo vyriausybe procedūros. atitikmenys: angl. interpellation ryšiai: susijęs terminas – konstruktyvusis nepasitikėjimo balsavimas susijęs terminas – nepasitikėjimo balsavimas susijęs terminas – pasitikėjimo balsavimas
Politikos mokslų enciklopedinis žodynas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Algimantas Jankauskas . 2007.